Gruodis – Tanzanitas, Cirkonis ir Turkis

Gimę gruodžio mėnesį turi net tris gražius brangakmenius skirtus jiems: tanzanitą, cirkonį ir turkį. Tai seniausias žemėje randamas akmuo (cirkonis), vienas iš pirmųjų pradėtų išgauti ir naudoti juvelyrikoje (turkis) ir naujausiai atrastas brangakmenis (tanzanitas).

Tanzanitas

Tanzanitas – tai mėlynai violetinė mineralo coisito atmaina, dažniausiai randama Tanzanijoje. Pakaitintas tanzanitas įgauna mėlynai violetinę spalvą dėl jame esančių vanandžio priemaišų. Atspalviai gali svyruoti nuo lengvai melsvos iki intensyvios mėlynos su violetiniu atspalviu.

Priešingai nei dauguma žinomu brangakmenių, tanzanitas yra gana naujai atrastas akmuo. Manoma, kad masajų piemenys aptiko šiuos mėlynus kristalus Tanzanijoje 1967 metais. Apie tai buvo pranešta tyrinėtojui Manuel d‘Souza, kuris greitai įregistravo savo teises ir pradėjo šio akmens gavybą. Pradžioje šis akmuo buvo palaikytas safyru, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai yra mėlyna coisite mineralo atmaina. Tiffany & Co. tapo pagrindiniai tanzanito platintojais ir pakeitė jo pavadinimą iš coisito į tanzanitą.

Manyta, kad tanzanitas traukia išmintį, tiesą, dorą bei dvasinį intelektą. Jis tapo populiaria dovana gimusiems gruodį bei yra dovanojamas 24-ųjų vestuvių metinių proga.

Cirkonis

Cirkonis yra gana nuvertintas brangakmenis, nes yra dažnai painiojamas su sintetiniu cirkoniu, kuris yra dažnai naudojamas kaip deimanto pakaitalas. Cirkonio pavadinimas yra kilęs iš persiško žodžio zargun, reiškiančio „auksinės spalvos“. Cirkonis dažniausiai yra rusvai raudonos spalvos, tačiau yra dažnai pakaitinamas tam, kad įgautų bespalvę, auksinę ar mėlyną spalvą. Įdomu tai, kad cirkonis yra seniausias mineralas žemėje, randamas plutoje, smėlyje, nuosėdose, uolienose ir magmoje. Tikima, kad jis padeda gerai išsimiegoti, saugo nuo blogio, pritraukia klestėjimą ir išmintį.

Turkis

Turkio pavadinimas atsirado tryliktame amžiuje iš prancūziško išssireiškimo pierre tourques, reiškiančio „turkišką akmenį“ atgabentą į Europą iš Turkijos. Senovės Persija buvo pagrindinis dangaus mėlynumo turkio šaltinis. Ši spalva dažnai yra vadinama persišku mėlynumu.

Turkis yra randamas sausringuose regijonuose, kur lietaus vanduo ištirpina varį dirvožemyje. Šis susijungia su aliuminiu ir fosforu taip suformuodamas nuosėdas. Varis turkiui prideda mėlynos spalvos, geležis ir chromas prideda žalio atspalvio. Kartais turkis turi uolienų, kurios sukuria juodo tinklo iliuziją. Jis yra gan jautrus tiesioginei saulei bei kontaktui su makiažu, kvepalais ir aliejais, tad reikalauja papildomos priežiūros. Jis yra gan minkštas, nes dažnai siekia ne daugiau nei 6 balus Moso skalėje.

Nepaisant to, turkiu yra žavimasi nuo senų laikų įvairiose pasaulio kultūrose. Anksčiausi to įrodymai yra senovės Egipte ir faraonų kapuose. Egiptiečiai inkrustuodavo turkį auksiniuose vėriniuose, žieduose bei religiniuose simboliuose. Senovės persai mėgdavo naudoti turkį dekore, dažnai išgraviruojant žodžius arabų kalba. Turkiu buvo dengiami kupolai, nes jo mėlyna spalva primindavo dangų ir simbolizuodavo rojų. Tai vėliau tapo įkvėpimu tokiems statiniams kaip Tadž Mahalas. Sakoma, kad turkis skatina dvasinį aiškumą bei sustiprina išmintį, pasitikėjimą, gerumą, supratingumą ir net traukia sėkmę. Jis yra graži simbolinė dovana gimusiems gruodį bei yra dovanojamas 11-ųjų vestuvių metinių proga.