Aukso praba ir spalva – kaip pasirinkti?

Kas yra praba ir kuo jos skiriasi?

Dažniausiai apibūdindami papuošalą tiesiog pavadiname jį auksiniu ar sidabriniu. Tačiau tikriausiai jau esate atkreipę dėmesį į tai, jog egzistuoja daug didesnė papuošalų įvairovė. Besižvalgydami po juvelyrines parduotuves internete ar salonuose, Lietuvoje ar užsienyje, tikriausiai pastebėjote, kad galite rinktis kokios prabos ar spalvos papuošalo norite. Tad kas yra ta praba ir kodėl aukso spalva skiriasi?

Praba – tai santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje. Šis santykis gali būti nurodomas metrinėje arba karatinėje sistemoje. Metrinėje sistemoje praba parodo kiek dalių lydinyje iš 1000 yra gryno aukso (t.y. kiek tauriojo metalo yra viename kilograme lydinio). Na pavyzdžiui, 585 aukso praba reiškia, kad 585 dalys iš 1000 yra auksas, o likusios dalys yra kiti metalai. O karatinėje sistemoje, visas metalo svoris yra prilyginamas 24 dalims, o tauriojo metalo grynumas nurodomas skaičiumi reiškiančiu kiek dalių tauriojo metalo yra visame 24 dalių lydinyje. Pavyzdžiui, jei papuošalas yra iš 14 karatų aukso, tai reiškia, kad 14 dalių yra auksas, o likusios dalys yra kiti metalai. Abi sistemos nurodo tą patį, tačiau kuri sistema naudojama priklauso nuo valstybės. Lietuvoje priimtina yra metrinė sistema.

Metrinė sistema/	Karatinė sistema
333	8k
375	9k
417	10k
585	14k
750	18k
999	24k

Auksas kaip metalas yra gana minkštas, tad papuošalų gamyba iš gryno aukso (t.y. 999 prabos arba 24 karatų) nebūtų praktiška, nes papuošalas perdaug lengvai deformuotųsi. Todėl auksas ir yra maišomas su kitais metalais (tokiais kaip sidabras, varis, platina ir kiti).

Susipažinus su praba ir pastebėjus auksinių gaminių įvairovę, gali kilti klausimas kuri praba yra geriausia ar populiariausia. Tai natūralus klausimas, tačiau vienareikšmiško atsakymo nėra, nes dažnai pasirinkimas priklauso nuo papročių ir įpročių. Pavyzdžiui, rytų valstybėse dažniausiai mėgiamas kuo aukštesnės prabos auksas. Europos valstybėse dažniausiai vyraujančios prabos yra 585 ir 750 (t.y. 14k ir 18k). Tačiau yra šalių, kur itin mėgiamas ir žemesnės prabos auksas dėl jo praktiškumo. Toks papuošalas lėčiau nusibraižo, o ir kaina yra prieinamesnė. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 9 karatų (arba kitaip 375) papuošalas yra gan dažnas pasirinkimas, o Vokietijoje galima rasti ir nemažą 8 karatų (arba kitaip 333) aukso pasirinkimą. Na, o Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad 585 prabos auksinis papuošalas yra geriausias pasirinkimas kainos, vertės ir kokybės atžvilgiu. Tai tikrai labai geras pasirinkimas, tačiau šiais laikais, kuomet vis daugiau keliaujame, skirtumai ir įpročiai vis labiau globalėja. Tad ir Lietuvoje jau yra besirenkančių 375 ar 750 prabos auksinį gaminį.

Tiesa, reikėtų paminėti, kad tiek prabų žymėjimas, tiek galiojančios prabos šiek tiek skiriasi tarp valstybių. Lietuvoje tvarka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme, o praba yra tikrinama Lietuvos prabavimo rūmuose. Kiekvienas gaminys yra pažymimas Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kuris patvirtina, kad jį turintis gaminys yra patikrintas Lietuvos prabavimo rūmuose ir atitinka ženkle nurodytą prabą. Įsigiję papuošalą Lietuvoje, ant papuošalo galite rasti vieną iš žemiau nurodytų ženklinimų. Visi mūsų gaminiai taip yra patikrinti ir prabuoti Lietuvos prabavimo rūmuose. Tiesa, jums gali prireikti padidinamojo stiklo, nes įkalama praba nėra didelė, saugant papuošalo išvaizdą. Įdomu tai, kad Lietuvoje žemiausia aukso praba yra 375.

Kodėl aukso spalva skiriasi?

Juvelyriniai gaminiai gali skirtis ne tik praba, bet ir savo spalva ar atspalviu. Natūrali aukso spalva yra geltona. Tačiau, kaip ir minėjome, papuošalai nėra gaminami iš gryno aukso, nes tai nėra praktiška. Kadangi papuošalai yra gaminami iš aukso lydinio, jų spalva priklauso nuo kitų metalų, kurie yra lydinyje. Na pavyzdžiui, geltonas auksas yra išgaunamas maišant auksą su sidabru, variu ir cinku. Baltas auksas yra aukso ir platinos (arba paladžio) lydinys, kuris dažnai yra padengiamas rodžio sluoksniu. Išgauti norimą baltumą yra gana sunku, todėl rodžiu nepadengtas baltas auksas vistiek turės labai lengvą geltoną atspalvį. Įdomu tai, kad rodis yra labai retas ir vertingas metalas (daug vertingesnis už auksą), tačiau būtent dėl jo kainos rodis nėra naudojamas pačių papuošalų gamyboje, o tik aukso ir sidabro padengimui, norint išgauti gražų atspalvį ir padaryti papuošalą labiau atspariu nusidevėjimui. Na, o raudonas auksas yra išgaunamas prie aukso į lydinį pridedant vario ir sidabro.

Geltonas, baltas ir raudonas auksas yra populiariausios aukso spalvos. Tačiau spalvos nėra griežtai apibrėžtos ir egzistuoja įvairūs atspalviai. Pavydžiui, pridėjus daugiau vario, raudono aukso spalva bus intensyvesnė, o įmaišius daugiau sidabro, spalva bus šviesesnė ir švelnesnė. Todėl pastebėjus atspalvių skirtumus tarp gaminių, nereikėtų nerimauti, tai visiškai normalu.

Taip pat gali kilti klausimas kuri aukso spalva yra vertingiausia ir populiariausia. Tiesa yra ta, kad gaminio vertė nepriklauso nuo aukso spalvos, o tik nuo prabos. Tad visiškai nesvarbu ar pasirinksite baltą, ar geltoną, ar raudoną auksą. Todėl drąsiai rinkitės tai, kas jums gražiausia. Įdomu tai, kad aukso spalvos populiarumas taip pat skiriasi tarp valstybių, kultūrų ir tautybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje raudonas auksas yra populiariausias. Tačiau rytų kultūrose (pvz., Indijoje) geltonas auksas yra dažniausias pasirinkimas ir baltas ar raudonas auksas pasirenkamas retai. Na, o pavyzdžiui, nuvykus į Didžiąją Britaniją daugiausiai rasite geltono ir balto aukso papuošalų ir tik nedidelė dalis bus raudono aukso papuošalai. Tad kaip ir su aukso praba, taip ir su spalva, nėra vienareikšmiško atsakymo kokį papuošalą geriausiai pasirinkti. Mes vis dažniau keliaujame, vis daugiau idėjų pasisemiame iš kitų kultūrų ir taip pat vis drąsiau deriname skirtingų spalvų, prabų ar net metalų papuošalus tarpusavyje!